- mikenti
- mikénti, -ẽna, -ẽno intr., mykenti 1. R, MŽ, [K], Kos48 mekenti, bliauti (apie ožką, avį, perkūno oželį): Ko ta ožka mikẽna? Ms. Ožys mikẽna aple ožką J. Prieinu artyn. Žiūrau, kad po balas baronas bėginėja ir mikẽna Rdm. Avys lauke mikẽna Kp. Ko mikenì kaip gėriokas! Všn. 2. prk. juoktis, kikenti: Jis visuomet taip mikẽna, vos galima užgirsti Km. Zidorius mikeno ir džiaugėsi, kad taip iš grabo sugrįžęs nugąsdino pačią P.Cvir. 3. Km neaiškiai kalbėti, mikčioti, miksenti: Mikẽna mikẽna, bijo ir žodžio ištart Trgn. Klausau ... lyg kas ten niurna, mykena; ugi žiūriu – Vincas, pasidėjęs elementorių, veblias renčia, mokosi V.Piet. | Antai vyras su boba mikẽna (kalbasi) Jrb. \ mikenti; atmikenti; išmikenti; pamikenti; sumikenti
Dictionary of the Lithuanian Language.